Griežimas dantimis ir kaip su juo kovoti

03 Geg Griežimas dantimis ir kaip su juo kovoti

Kiekvienas mūsų įvairiais savo gyvenimo laikotarpiais susiduriame su didesniu ar mažesniu stresu.  Tačiau, ar girdėjote faktą, jog kad kai kurie žmonės bando tą stresą tiesiog…„sukramtyti“? Žinoma, ne tiesiogine prasme ir ne sąmoningai. Toks perkeltinis išsireiškimas – tai griežimo dantimis (bruksizmo), dažniausiai vykstančio naktį, vaizdingas apibūdinimas. Šiuo, nevalingai atliekamu veiksmu, apie kurio egzistavimą dažnas net nenutuokiame, mūsų organizmas išreiškia reakciją į susikaupusią įtampą ir stresą.

 

Tiesa, skaitydami šį straipsnį, sužinosite, jog psichologiniai veiksniai yra svarbi, tačiau tikrai ne vienintelė galima bruksizmo priežastis. Taip pat, be bruksizmą sukeliančių veiksnių, apžvelgsime šio sutrikimo požymius, komplikacijas bei galimus gydymo būdus. Iš karto nudžiuginsime: dažnu atveju bruksizmas, pašalinus jo priežastis, gali būti visiškai išgydomas. Tiesa, be profesionalios odontologinės pagalbos, tam gali prireikti ir asmeninių pastangų, keičiant kai kuriuos savo fizinius veiksmus bei dirbant su emocijomis.

 

Griežimas dantimis (bruksizmas): kas tai?

 

Bruksizmas  – tai nevalingi, beprasmiai kramtymo, griežimo ar kalenimo dantimis judesiai, dažniausiai atliekami naktį, miego metu, kai viršutinio ir apatinio žandikaulio dantų paviršiai nesąmoningai yra trinami vienas į kitą, taip sukuriant girgždėjimo garsą. Nors tai – populiacijoje gana plačiai paplitęs miego sutrikimas, galintis pasireikšti ir suaugusiems, ir vaikams (visgi, statistika byloja, jog bruksizmas populiariausias 25–44 metų amžiaus žmonių grupėje), atrodo, pats griežimas dantimis miegoti ne visada trukdo: daugelis pacientų apie šią problemą gali net nežinoti. Neretai bruksizmą išduodančius požymius, kuriuos aptarsime kitoje straipsnio dalyje, pastebi odontologai, profilaktinių patikrinimų metu ar pacientui kreipusis dėl kitos burnos ertmės problemos.

 

Griežimo dantimis (bruksizmo) požymiai

 

Net, kaip dažnu atveju būna, ir nepastebite, jog naktimis griežiate dantimis, šį nevalingą įprotį gali išduoti įvairūs simptomai. Jei Jums pasireiškia žemiau išvardinti požymiai (arba dalis jų), tikėtina, jog patenkate į tą kategoriją žmonių, kurie nesąmoningai naktį griežia dantimis.

 

• Dantų nudilimas (tai – tipiškiausias simptomas, signalizuojantis apie galimą bruksizmą).
• Dantų emalio nudilimas, dėl kurio „apnuoginamas“ dentinas.
• Dantų nutrupėjimas/įskilimas
• Galvos ir kramtomųjų raumenų skausmas, plintantis link ausies, labiausiai juntamas iš ryto.
• Atsiradęs dantų jautrumas.
• Veido ir žandikaulio raumenų įsitempimas.
• Žandikaulio dislokacija.
• Smilkininio žandikaulio sąnario srityje juntamas traškėjimas/pokšėjimas.
• Apkandžiotas liežuvis.
• Padidėjęs dantų paslankumas.
• Vidinėje skruostų pusėje esantys pažeidimai, žaizdelės.

 

Tiesa, kai kurie bruksizmo simptomai yra būdingi ir kitoms burnos ertmės ligoms. Tikslią diagnozę po apžiūros gali įvardinti tik Jūsų odontologas, į kurį, žinoma, pasireiškus išvardintiems požymiams, nepaisant jų priežasties, būtina kreiptis. 

 

Kas lemia dantų griežimą naktimis?

 

Bruksizmas – tai natūrali žmogaus organizmo reakcija į stresą, įtampą, tam tikrais gyvenimo tarpsniais išryškėjanti daugeliui. Remiantis atliktų mokslinių tyrimų duomenis, daugiau nei  70% šio sutrikimo atvejų lemia būtent tokie psichologiniai veiksniai, kaip juntamas stresas ir nerimas. Įveikus minėtas problemas, tikėtina, gali dingti ir naktinis griežimas dantimis. Tad, prieš miegą derėtų stengtis atsipalaiduoti, „paleisti“ pyktį, nerimą ir kitas neigiamas emocijas.

 

Žinoma, psichologiniai niuansai – anaiptol ne vienintelė galima bruksizmo priežastis. Dažnai tai – daugelio veiksnių sukelta problema. Žemiau išvardinti kiti veiksniai, galintys paskatinti bruksizmo atsiradimą.

 

• Tam tikrų vaistų vartojimas. Pastebėta, kad bruksizmą gali skatinti tam tikri antidepresantai, antipsichoziniai, psichotropiniai preparatai, taip pat vaistai, skirti epilepsijai gydyti.
• Tam tikros ligos. Tokios ligos, kaip depresija ar Parkinsonas, taip pat yra  priskiriamos prie galimų bruksizmo priežasčių.
• Netaisyklingas sąkandis. Bruksizmas gali išsivystyti ir dėl netaisyklingo sąkandžio, atsirandančio dėl tokių priežasčių, kaip kelių dantų netekimas, netiesūs dantys ir kita. Tiesa, išsprendus netaisyklingą sąkandį sukėlusias problemas, įprastai praeina ir nevalingas griežimas dantimis. 
• Paveldimumas. Šis nevalingas, dantų sveikatai ir išvaizdai pakenkti galintis įprotis gali būti paveldimas. Tad, jei Jums ar Jūsų antrajai pusei yra nustatytas bruksizmas, derėtų atkreipti dėmesį į tai, ar ir Jūsų vaikas/vaikai naktimis negriežia dantimis.
• Prasta burnos higienos. Be visos „puokštės“ burnos ertmės problemų, netinkama burnos higiena gali būti susijusi ir su bruksizmo pasireiškimu. Priminsime, jog, norint užtikrinti nepriekaištingą burnos ertmės švarą, kruopščiai pašalinant maisto likučius, apnašas ir įvairias bakterijas, vien dantų šepetėlio ir pastos tikrai nepakanka. Į kasdienės burnos higienos rutiną turėtų būti įtraukiamas ir dantų irigatorius, taip pat – tarpdančių siūlas/šepetėlis, burnos skalavimo skystis.
• Žalingi įpročiai. Alkoholiniai gėrimai ir rūkymas taip pat gali padidinti bruksizmo riziką.

 

Bruksizmo gydymas

 

Bruksizmas kartais gali praeiti ir savaime, taip pat netikėtai, kaip ir prasidėjęs (pavyzdžiui, sėkmingai susidorojus su problemomis, sukėlusiomis didelį stresą). Tiesa, siekiant atkurti gyvenimo komfortą ir išvengti galimų komplikacijų, pajutus galimus šio sutrikimo simptomus, derėtų kuo greičiau kreiptis į odontologą. Šis, atsižvelgęs į bruksizmo progresą, jo sukeltus padarinius (dantų/dantenų pažeidimai ir kita), paciento amžių, bendrą sveikatos būklę, lūkesčius ir kitus svarbius niuansus, gali rekomenduoti specialias, individualiu atveju veiksmingiausias priemones bruksizmo problemai spręsti.

 

Dažnu atveju, pasitelkus žemiau išvardintus gydymo metodus, neretai derinamus tarpusavyje bruksismas gali būti išgydomas.

 

Kapos.  Kaip vienas iš dažniausių sprendimų, pasitelkiamų gydyti bruksizmą yra kapos. Tai – plastikinės burnos apsaugos, skirtos kandžiojimo jėgos amortizavimui. Įprastai jos naudojamos nakties metu, tačiau, esant intensyviam bruksizmui, gali praversti ir dieną. Nors pagrindinė funkcija, kurią atlieka kapos, yra dantų apsauga nuo bruksizmo sukeliamų pažeidimų, šis įtaisas prisideda ir prie teigiamų paciento elgesio pokyčių, taip pat labai svarbių šio sutrikimo gydymui.

 

Jei, vertinant paciento būklę, nustatomos sudėtingesnės sąkandžio problemos ir dantų nusidėvėjimas, vietoje įprastų kapų yra rekomenduojamos okliuzinės kapos, skirtos sąkandžio pakėlimui iki pageidaujamo lygio.

 

Fizinio elgesio pokyčių rekomendacijos. Nors bruksizmas – nevalingas veiksmas, tam tikros elgesio technikos gali padėti gydyti šią problemą bei sušvelninti jos sukeltas pasekmes. Odontologai pacientus supažindina, kokiu būdu pailsinti liežuvį, dantis ir lūpas, taip atpalaiduojant veido raumenis ir žandikaulį.

 

Emocinio elgesio pokyčiai. Pasikartosime: kaip viena iš dažniausių priežasčių, susijusi su padidinta bruksizmo rizika, įvardinama emocinė žmogaus būsena. Tad, siekiant šio sutrikimo gydymo efektyvumo, svarbu ir asmeninės pastangos. Pacientui rekomenduojama mokytis atsipalaiduoti, reguliariai praktikuojant meditaciją, atliekant kvėpavimo pratimus ar ieškant kitų, individualiu atveju tinkančių sprendimų, skirtų įtampos „paleidimui“ (pavyzdžiui, sportas).

 

Galimos griežimo dantimis komplikacijos

 

Kalbant apie normalią būklę, dantys per parą turėtų liestis apie 20 minučių. Žinoma, esant bruksizmui, šis kontaktas trunka gerokai ilgiau ir dėl šios priežasties galimos įvairios komplikacijos: pradedant nemaloniais pojūčiais prabudus ryte ir baigiant sudėtingesniais, gydymo reikalaujančiais pažeidimais, žandikaulio traumomis.

 

Dėl bruksizmo dantys dėvisi ir trumpėja, gali matytis danties audinio skilimų. Problemos nesprendžiant, dėl ilgalaikio griežimo dantimis, patiriamos didelės apkrovos, tad dantys gali skilti vertikaliai, lūžti. Beje, taip gali nutikti ne tik su natūraliais, bet ir su protezuotais dantimis ar plombomis.

 

 Kartu su neigiamu poveikiu dantims, galimos ir gretutinės bruksizmo komplikacijos, priklausančios nuo šio nevalingo įpročio trukmės ir intensyvumo.

 

• Dėl bruksizmo atsirandančios burnos gleivinės žaizdelės, padidinančios infekcijų riziką.
• Kramtomųjų, veido, kaklo raumenų įsitempimas ir šiose srityse juntamas skausmas.
• Skausmas, sąnario traškėjimas bandant išsižioti ir su tuo susijęs ribotas išsižiojimas.
• Stiprus, migreninio pobūdžio galvos skausmas.
• Spengimas ausyse.
• Dėl suprastėjusios miego kokybės atsirandantis nuolatinis nuovargis, imuniteto nusilpimas, emocinio pobūdžio problemos.
• Veido formos pakitimai.

 

Taigi, nors iš pirmo žvilgsnio bruksizmas gali atrodyti visai nedidelė problema ar net…kova su vėjo malūnais (kaip nugalėti tai, ką darome nesąmoningai?), iš tiesų, vos tik pastebėjus galimus šio sutrikimo požymius, derėtų kuo skubiau keliauti pas odontologą. Pritaikius individualiu atveju efektyviausią gydymą, gyvenimo kokybę neigiamai veikiantys bruksizmo simptomai išnyks ir, svarbiausia, bus išvengta galimų šio sutrikimo komplikacijų.