25 Lap Dantų fluorozė: kas tai? Kaip ją gydyti?
Fluorozė – tai estetiniai dantų pakitimai, pirmiausiai pasireiškiantys baltomis dėmėmis ant dantų, vėliau, ligai progresuojant – ir kitais, labiau pastebimais, ne tik psichologinį, bet ir fizinį diskomfortą sukeliančiais simptomais. Kadangi tai – burnos ertmės liga, galinti atsirasti tik vaikystėje (maždaug – iki 8 metų), o, prasidėjus, lydinti visą gyvenimą, sukeldama vis didesnius dantų pažeidimus, tėvai, siekiantys užtikrinti visapusišką savo atžalų gerovę, turėtų atsakingai žiūrėti odontologų rekomendacijas, taikomas fluorozės prevencijai. O, visgi, fluorozei pasireiškus, svarbu kuo greičiau suskubti pas odontologą ir pradėti individualiu atveju tinkamiausią šios ligos gydymą.
Kas yra dantų fluorozė?
Dantų fluorozė – per didelio kiekio ilgalaikio fluoro vartojimo sukeliamas nekariozinis kietojo danties audinio pažeidimas, susidarantis, formuojantis vaiko dantims. Vaiko pieniniai dantys formuojasi dar šiam negimus (nuo 15-tos nėštumo savaitės iki 12-to mėnesio po gimimo), tad fluorozės atsiradimą gali išprovokuoti ir per didelis fluoro kiekis besilaukiančios moters organizme. Nuolatinių dantų vystymasis vyksta nuo 6-to mėnesio iki maždaug 8-tų vaiko gyvenimo metų, tad šis laikotarpis, dėl didžiausios fluorozės atsiradimo rizikos, iš tėvų reikalauja sąmoningumo tinkamai vadovautis šios ligos prevencijos priemonėmis, apimančiomis mitybą bei burnos higieną.
Fluorozės atsiradimo priežastys
Fluorozės pavadinimas taikliai sufleruoja pastarosios atsiradimo priežastį. Nors, iš vienos pusės žvelgiant, fluoras, įeinantis ne tik į daugelio burnos priežiūros priemonių sudėtį, bet ir randamas geriamajame vandenyje bei dalyje maisto produktų – svarbi sąlyga, siekiant sveikų dantų, per didelis šio mikroelemento kiekis, ilgą laikotarpį patenkantis į mūsų organizmą, didina fluorozės atsiradimo riziką.
Žemiau išvardinti pagrindiniai fluoro šaltiniai, iš kurių įprastai ir „perdozuojama“ gauti šio mikroelemento.
- Nuolatinis geriamojo vandens, viršijančio rekomenduojamą 0.5 – 0.8 mg/l fluoro koncentraciją, vartojimas (tiek gryno, tiek maisto gaminimui). Vaiko dantys formuojasi dar būnant motinos įsčiose, tad įtakos fluorozės atsiradimui gali turėti ir daug fluoro sudėtyje turinčio vandens vartojimas nėštumo metu.
- Per dažnai vartojami maisto produktai (pavyzdžiui, žuvis, jūrų gėrybės, svogūnai, bulvės, špinatai, avižiniai dribsniai, kava, juodoji arbata ir kita), turintys didelį kiekį fluoro.
- Dantų priežiūros priemonės, kurių sudėtyje yra per didelis kiekis fluoro, naudojimas ir netinkamas pastarųjų išskalavimas (ypač – kalbant apie vaikus).
- Maisto papildai, sudėtyje turintys fluoro.
Simptomai, išduodantys dantų fluorozę
Fluorozė – burnos ertmės problema, apie kurios buvimą pirmiausia išduoda pakitusi dantų estetika. Priklausomai nuo fluorozės stadijos ir dantų pažeidimo laipsnio (lengvas, vidutinis, sunkus), skiriasi simptomai bei jų pasireiškimo stiprumas.
Žemiau pateikti pagrindiniai simptomai, iš kurių galima spręsti apie esama dantų fluorozę.
- Baltos dėmės ant dantų (iš pradžių – nedidelės, beveik nepastebimos).
- Baltos, vizualiai „debesis“ primenančios linijos ant dantų.
- Tamsios, pigmentinės (tamsiai geltonos, rudos) dėmės ant dantų, atsirandančios ligai progresuojant.
- Matinis dantų paviršius.
- Dėmės ant ką tik išdygusių dantų.
- Ant emalio esantys nelygumai, duobelės, ištrupėjimai, kuriuose susidaro palankios sąlygos apnašų ir bakterijų kaupimuisi.
- Padidėjęs dantų jautrumas, skausmingumas.
Dantų fluorozė vaikams
Dantų fluorozė vaikams, susijusi su per dideliu į organizmą patekusio fluoro kiekiu, įprastai gali pasireikšti iki 8-ųjų gyvenimo metų, kai dauguma dantų, nors dar nebūtinai išdygusių, yra pilnai išsivystę. Jei iki to laiko fluorozės požymių nepasireiškė, dėl šios burnos ertmės ligos galima nesijaudinti: vyresniems nei 8 metų ir suaugusiems asmenims fluorozė nebepasireiškia.
Tėveliams, atsakingiems už visapusišką savo atžalos gerovę, tenka rūpestis ir dėl šios burnos ertmės profilaktikos. Net ir pastebėjus baltas dėmelės ant išdygusių pieninių vaiko dantukų, laikantis šio ligos prevencijos priemonių, kurių esmė – saikingas fluoro turinčių produktų vartojimas, galima sumažinti fluorozės žalą nuolatiniams dantims.
Žemiau pateiktos pagrindinės rekomendacijos, skirtos fluorozės profilaktikai.
- Maždaug iki 7,5 metų amžiaus, iki kol vaikams vystosi nuolatiniai dantys, svarbu vartoti kuo mažiau vandens, sudėtyje turinčio fluoro. Jei į Jūsų namus tiekiamame vandenyje fluoro koncentracija yra didesnė nei 0.8 mg/l, rekomenduojama įsigyti šį mikroelementą valančius vandens filtrus.
- Dantų pastos be fluoro – geriausias pasirinkimas vaikams iki 3 metų, kurie neretai šią tiesiog nuryja. Tiesa, tokią pastą galima rinktis tik esant itin kruopščiai burnos higienai ir vaikui neturint dantų problemų.
- Nusprendus naudoti dantų pastą su fluoru, kalbant apie vaikus iki 3-4 metų, svarbu rinktis produktą, turintį mažą (250 ppm, 500 ppm) šio mikroelemento kiekį. Norint sumažinti tikimybę, jog vaikas pastą nuris, geriau vengti saldaus skonio pastų.
- Stengtis, jog vaikas per dažnai nevartotų maisto produktų, turinčių daug fluoro.
Taip pat svarbu, jog vaiko dienos racione netrūktų kitų naudingų medžiagų. Priešingu atveju, dėl maistinių medžiagų trūkumo, fluoras pasisavinamas greičiau. Rekomenduojama į vaiko valgiaraštį įtraukti pakankamai pieno produktų, kuriuose esantis kalcis apsunkina fluoro rezorbciją. Taip pat – ir vitamino C, spartinančio fluoro pasišalinimą iš organizmo, gausių produktų.
- Maždaug 6-8 metų vaikų, dar susiduriančių su fluorozės atsiradimo rizika, burnos priežiūros rutinoje jau gali atsidurti ir dantų irigatorius. Šis prietaisas, pasirinkus specialiai vaikams pritaikytus modelius, ar antgalius purškia aukšto slėgio vandens srovę, taip ne tik padarydamas dantų valymą įdomesniu, bet ir, svarbiausia, kruopščiai išvalydamas tarpdančius ir dantenas nuo apnašų, maisto likučių bei bakterijų, galinčių išprovokuoti karieso bei kitų burnos ertmės ligų atsiradimą.
Dantų fluorozės gydymas
Priklausomai nuo to, kaip stipriai fluorozė yra pažeidusi dantis, pacientui yra skiriamas individualiu atveju efektyviausias gydymas.
- Kai fluorozės sukelti dantų paviršiaus pažeidimai nėra dideli, įprastai yra rekomenduojamas dantų balinimas. Pašviesinus dantis, jų spalva susilieja su baltomis dėmelėmis, kurios tampa vizualiai nepastebimos.
- Esant stipriau pažengusiai fluorozei, gali būti atliekama mikroabrazija. Tai – procedūra, kurios metu, atliekant danties ėsdinimą, pasiekiami ir specialia medžiaga – derva – užpildomi dėl šios ligos po emaliu susiformavę oro tarpai.
- Tais atvejais, kai fluorozė sukelia ne tik estetinių problemų, bet ir fizinį diskomfortą (pavyzdžiui, skausmą) arba yra matomi emalio pažeidimai, atliekamas dantų plombavimas. Priklausomai nuo individualios paciento burnos ertmės būklės, siekiant maksimalios estetikos, gali būti plombuojamas ir visas danties paviršius.
- Protezavimas – fluorozės gydymo metodas, pasitelkiamas tada, kai liga yra sukėlusi itin didelius dantų pažeidimus. Atlikus protezavimą, atkuriama dantų estetika bei kramtymo funkcija.
Kaip ir visos burnos ertmės ligos, taip ir fluorozė, kurios, skiriant pakankamai dėmesio profilaktikai, galima išvengti, turėtų būti pradedama gydyti kiek įmanoma anksčiau. Taip gali būti taikomas paprastesnis gydymas (o tai, ypač – kalbant apie vaikus, yra labais svarbus niuansas) bei išvengiama galimų komplikacijų.
